Spuogai yra lėtinė odos liga, visų pirma pasireikšianti įvairiais odos bėrimais — neuždegiminiais (atviri bei uždari komedonai) bei uždegiminiais (papulės, pūlinukai, pūlingos cistos). Spuogai dažniausiai vargina jaunus žmones — 60-80% jaunų žmonių brendimo metu susiduria su šia problema. Spuogų daugiausia atsiranda 14–17 metų mergaitėms ir 16–19 metų vaikinams. Spuogai paprastai išnyksta per kelerius metus, tačiau būna ir taip, kad jie vargina labai ilgai, net sulaukus 30 metų amžiaus. Spuogai yra rimta kosmetinė problema jau vien dėl to, kad po jų gali likti išvaizdą gadinančių randų.  

Spuogai dažniausiai iškyla tose vietose, kur yra daugiausia riebalinių liaukų — ant veido (99% pacientų), nugaros (90% pacientų) ir krūtinės (78% pacientų), tačiau gali atsirasti ir ant pečių, rankų ir sėdmenų. Yra spuogų, vadinamųjų „atvirkštinės formos“ spuogų, kurie sukelia labai stiprių pakitimų, atsirandančių lytinių organų, pažastų ir kirkšnių srityje. 

Veiksniai, lemiantys spuogų atsiradimą:

• intensyvesnė androgenų gamyba brendimo laikotarpiu,
• seborėja,
• padidėjęs plauko folikulų žiočių ragėjimas,
• didesnis anaerobinių bakterijų Propionibacterium acnes kiekis išsiplėtusiuose riebalinių liaukų kanaluose.

Androgenai

Paprastieji spuogai brendimo laikotarpiu atsiranda daugeliui jaunuolių. Tai susiję su androgenų, tai yra vyriškų lytinių hormonų, skatinančių riebalų išsiskyrimą ir riebalinių liaukų padidėjimą, aktyvumu (ir vaikinams, ir merginoms). Aktyviausiai riebalinių liaukų veiklą skatina androgeninis hormonas dihidrotestosteronas (DHT). Jis atsiranda tuomet, kai dėl 5-a-reduktazės enzimo sumažėja testosterono. 

DHT priimančių receptorių yra odoje, plaukų folikuluose ir riebalinėse liaukose. Asmenims, kuriuos vargina spuogai, padidėja 5-a-reduktazės koncentracija riebalinių liaukų srityje ir sustiprėja DHT išsiskyrimas vadinamosiose seborėjinėse zonose.

Seborėja ir seborėjinė keratozė

Spuogų atsiradimą sąlygoja pernelyg gausi riebalų sekrecija ir jų sudėties pakitimai. Asmenims, kuriems pasireiškia spuogai, padidėja riebalų sekrecija, tačiau tuo pačiu santykinai sumažėja linolino rūgšties kiekis . Dėl to sustiprėja ir sutrinka taisyklingas riebalinių liaukų kanalų ragėjimas, ima pernelyg smarkiai ragėti plaukų folikulų žiotys. Dėl to plaukų folikulų žiotys užsikemša suspausta raginių ląstelių mase. Dėl šios priežasties sutrinka taisyklinga riebalų sekrecija, laipsniškai išsiplečia riebalinės liaukos ir susidaro mikrokomedonai. Jie skatina spuogų atsiradimą. Išsiplėtus riebalinių liaukų kanalams, atsiranda mažų neuždegiminių papulių (uždarų komedonų). Po to, išsiplėtus išvedimo kanalų žiotims ir deguoniui patekus į išsiskiriančius riebalus, susiformuoja atvirieji komedonai, paviršiuje turintys tamsius kamščius. 

Bakterijų vaidmuo

Dėl susidariusių anaerobinių sąlygų ir didelio riebalų kiekio riebalinės liaukos tampa puikia vieta anaerobinėms bakterijoms Propionibacterium acnes, kurios yra pagrindinės uždegiminio spuogų proceso sukėlėjos. Šios bakterijos išskiria medžiagas, pritraukiančias į riebalinių liaukų sritį uždegimines ląsteles, kurios savo ruožtu išlaisvina enzimus, sukeliančius riebalinių liaukų sienelių irimą ir jų turinio išsiliejimą į tikrąją odą. Dėl to stiprėja uždegiminis procesas. 

Veiksniai, lemiantys spuogų paūmėjimą

Manoma, jog spuogų paūmėjimą gali sukelti stresas, nors tai ir nėra moksliškai įrodyta. Yra žinoma, jog kai kurie vaistai (pvz., steroidai, anabolikai, ličio turintys preparatai, fenitoinas ir net kai kurie kontraceptiniai vaistai) gali sukelti spuogų atsiradimą arba paūmėjimą. Kai kurios kosmetikos priemonės irgi gali veikti kaip komedogenai (skatinti komedonų atsiradimą). 
Manoma, jog siekiant išvengti spuogų nėra būtina laikytis griežtos dietos, kadangi spuogų padaugėja tik pavartojus kai kuriuos maisto produktus (tokius kaip šokoladas, kakava, marinuoti produktai, prieskoniai) ir tik gana nedaugeliui asmenų (mažiau kaip 10%). 
Saulės spinduliai daugeliui asmenų sukelia laikiną pagerėjimą, tuo tarpu daliai jų (maždaug 20%) gali paūmėti pakitimai. Greičiausiai šiam procesui turi įtakos aukšta temperatūra ir didelis oro drėgnis. 
Maždaug 60–70% jaunų moterų spuogai paūmėja priešmenstruaciniu laikotarpiu.

Klinikiniai spuogų simptomai

Visiems asmenims, kuriuos vargina spuogai, būdinga daugiau ar mažiau padidėjusi sekrecija. Jaunatvinių spuogų atveju visuomet atsiranda komedonų.
Sustiprėjusi uždegiminė reakcija komedonų srityje sukelia uždegiminius bėrimus: papules ir pūlinukus. Daliai sergančiųjų atsiranda gilesnių odos ir poodinio audinio pakitimų.
Tai yra uždegiminiai mazgai ir cistos, kuriems išnykus, paprastai lieka randeliai , galintys atsirasti net po mažų uždegiminių papulių. Po spuogų likę randai gali būti dviejų rūšių: atrofiniai arba priaugę. Paprastai po nedidelių papulių lieka atrofiniai randai, tuo tarpu keloidai (priaugę randai) atsiranda po uždegiminių mazgų ir eritemos. 

Klinikinės spuogų formos

Priklausomai nuo dominuojančių pakitimų pobūdžio, gali pasireikšti įvairios klinikinės spuogų formos. Atsižvelgiant į bėrimų skaičių, spuogai apibūdinami kaip lengvi arba vidutiniškai sunkūs. 
Klinikinės spuogų formos:

• komedoniniai spuogai; 
• papulės – pūlinuko tipo spuogai; 
• flegmoniniai spuogai: 
• eriteminiai spuogai,
• sukaupti spuogai,
• atvirkštiniai spuogai;
• randėjantys spuogai; 
• sisteminiai odos reiškiniai (acne fulminans). 

Spuogų gydymas

Kadangi spuogai yra lėtinė liga, jos gydymas turi būti ilgalaikis ir trukti daug mėnesių ar net metų. Reikia pradėti gydyti nuo klinikinės spuogų formos. Spuogų atsiradimo priežastį gydo tik izotretinoinas. Visi kiti gydymo metodai pašalina ligos proceso pasireiškimus. 
Spuogų terapijos pagrindą sudaro tinkama priežiūra ir vietinis gydymas, kuris net 60% pacientų leidžia pasiekti pakankamai gerų rezultatų. Taikant vietinį gydymą, preparatai tepami ant viso ligos pažeisto odos paviršiaus. Ligoniams, kuriems reikalingas sisteminis gydymas....

Sisteminis gydymas

Hormoninis gydymas, paremtas androgenų veiklą slopinančių preparatų naudojimu, gali būti taikomas išimtinai moterims. Dažniausiai naudojamos priemonės, turinčios cirpoterono acetato, sumažinančio dihidrotestosterono veikimą riebalinių liaukų srityje ir neleidžiančio jam sudaryti ryšių su androgeniniais receptoriais. 
Bendrojo naudojimo antibiotikai rekomenduojami esant vidutinės arba labai stiprios formos papulių – pūlinukų tipo spuogams, arba kai odoje yra uždegiminių pakitimų – mazgų. Sisteminis gydymas antibiotikais trunka mažiausiai 3 mėnesius. Visas gydymo laikotarpis trunka 3-6 mėnesius. 
Izotretinoinas yra vienintelis vaistas, veikiantis visus, išskyrus hormoninius mechanizmus, turinčius įtakos spuogų patogenezei. Jį vartojant, žymiai sumažėja riebalų išsiskyrimas, šis vaistas neleidžia atsirasti komedonams, sumažina Propionibacterium acnes bakterijų kiekį ir pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Gydant izotretinoinu, pasiekiamas ilgalaikis riebalinių liaukų sumažėjimo efektas. Šis vaistas skiriamas tik esant sunkioms spuogų formoms, ypač taikomas pacientams, kuriems atsiranda randai. 

Tinkama priežiūra

Daugumos pacientų, kuriems yra sustiprėjusi riebalų sekrecija bei atsiradę komedoninių pakitimų, gydymo pagrindą sudaro tinkama ir reguliari odos priežiūra. Dažnai to netgi užtenka norimiems rezultatams pasiekti. Tačiau būtina tinkamai parinkti preparatus, atsižvelgiant į odos tipą: odai su ženkliai padidėjusia riebalų sekrecija taikomi stipresni ir turintys didesnę komedonus naikinančių ir riebalų išsiskyrimą ribojančių medžiagų koncentraciją preparatai, o jautriai ir linkusiai į sudirginimus odai taikomi švelnesni valomieji preparatai. 
Vietiniam gydymui naudojama gydomoji kosmetika, kurios sudėtyje yra komedonus naikinančių ir priešuždegiminiu poveikiu pasižyminčių medžiagų: a- i b-hidrorūgščių, polihidrorūgščių ir kitų augalinės kilmės medžiagų. Prie a-hidrorūgščių yra priskiriamos glikolio, pieno, citrinos, vyno ir obuolių rūgštys, tačiau dažniausiai naudojama 
b-hidrorūgštis yra salicilo rūgštis. Dėl gebėjimo atblokuoti užsikimšusius riebalinių liaukų kanalus šios medžiagos palengvina riebalų pasišalinimą ir sumažina jų kaupimąsi riebalinių liaukų viduje, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Labai svarbu laikytis šių preparatų naudojimo taisyklių: juos reikia tepti ant nupraustos ir visiškai sausos odos, nes užtepus ant drėgnos odos jie gali ją sudirginti. Spuoguotai odai skirta gydomoji kosmetika paprastai naudojama vakare, tepant ją ant viso ligos pažeisto paviršiaus. Jeigu oda yra mišri, reikia vengti sausų arba jautrių sričių. 
Kasdienei spuoguotos odos priežiūrai rekomenduojama naudoti prausiklius, pasižyminčius keratolitinėmis ir antibakterinėmis savybėmis, bei keratolitinio poveikio kremus, mažinančius riebalų išsiskyrimą. Norint, kad oda pernelyg neišsausėtų ir nepradėtų luptis, būtina naudoti drėkinamuosius kremus. Tuo tarpu papulių ir pūlinukų tipo pakitimų atveju rekomenduojama papildomai naudoti antibakterinius preparatus. 
Jeigu spuogų pakitimai yra labai stiprūs, galima naudoti stipresnius komedonus naikinančius ir priešuždegiminiu poveikiu pasižyminčius preparatus, tokius kaip azelaininė rūgštis, benzoilperoksidas ir retinoidai (tretinoinas, izotretinoinas, adapalenas), taip pat vietinio poveikio antibiotikus. Nepatariama naudoti tik vieno antibiotinio preparato, dažniausiai gydymo metu lygiagrečiai naudojamas ir komedonus naikinantis preparatas. 

Med. gyd. Anna Pura
II laipsnio dermatologijos ir venerologijos specialistė
Varšuvos medicinos akademijos dermatologijos klinika

Tyrimai parodė, kad terminis vanduo teigiamai veikia epidermio atsparumą ir stangrumą bei pasižymi išskirtinėmis gydomosiomis savybėmis.