Prakaitavimas – tai visiškai natūralus ir labai reikalingas normaliam organizmo funkcionavimui reiškinys. Savo komforto bei sveikatos užtikrinimui verta žinoti, kada ir kaip galima – o kartais netgi būtina – jį mažinti.  

Prakaitavimas – tai gyvybingai svarbi organizmo funkcija. Vandens garavimo proceso pagalba prakaitas vėsina kūną ir apsaugo organizmą nuo perkaitinimo. Ant žmogaus kūno yra apie 4 milijonai prakaito liaukų - tris ketvirtos sudaro ekrininės prakaito liaukos, atliekančios termoreguliacijos funkciją. Antras prakaito liaukų tipas – tai apokrininės liaukos.

Ekrininės prakaito liaukos

Ekrininės prakaito liaukos atlieka svarbų vaidmenį termoreguliacijos ir vandens bei elektrolitų sistemos procesuose. Jos yra aktyvios nuo pirmų gyvenimo dienų. Šios liaukos yra viso kūno paviršiuje, išskyrus varpos galvutę, vidinį apyvarpės paviršių, mažąsias lytines lupas ir nagų guolius. Vidutinis ekrininių prakaito liaukų tankis – tai 60 vnt./kv.cm., o ant delnų ir pėdų net 600 vnt./kv.cm. 

Ekrininių liaukų išskiriamas prakaitas yra bekvapis ir permatomas. 99% susideda iš vandens. Jo sudėtyje yra natrio chlorido, šlapalo, laktatų bei mineralinių darinių pvz. kalio, kalcio, fosforo, magnio, cinko, geležies, biogeninių aminų ir vitaminų. Prakaito sudėtį įtakoja vartojami vaistai, hormonai, maistas, o kartais net klimato sąlygos. 

Apokrininės prakaito liaukos

Jų funkcija yra labai gerai ištirta – greičiausiai ji yra susijusi su feromonų gamyba. Jos pradeda veikti ir gaminti prakaitą brendimo metu. Vyrų apokrininės liaukos yra didesnės ir aktyvesnės negu moterų. Dažniausiai jos yra pažastyse ir kirkšnyse, arti bambos, krūties spenelių, išangės, mažųjų lytinių lūpų, kapšelio, akių vokų ir išorinėse klausomosiose landose. 
Jos nepertraukiamai gamina prakaitą, o tam tikri veiksniai pvz. emocijos sukelia pulsacinį liaukų ištuštinimą. Po veiksnio atsiradimo yra pagaminamas nedidelis lipnių, drumstų, geltonai baltų, bekvapių išskyrų kiekis. Dėl bakterijų, esančių ant odos paviršiaus, poveikio pradeda sklisti nemalonus prakaito arba žmogaus kūno kvapas. Manoma, kad už tą kvapą yra atsakingi modifikuoti androgenai. Apokrininių prakaito liaukų išskiriamas prakaitas susideda iš vandens (90%), cholesterolio (75%), trigliceridų ir riebalų rūgščių (20%), nedidelio cholesterolio esterių, vaško esterių ir skvaleno (5%) kiekio bei nedidelių androgenų kiekių. 

Apokrininių prakaito liaukų darbas priklauso nuo androgenų ir yra reguliuojama hormoninių procesų.

Pernelyg gausus prakaitavimas

Kartais gydytojai diagnozuoja pernelyg gausų prakaitavimą t.y. padidintą ekrininių liaukų prakaito gamybą. Jos etiologija nėra iki galo ištirta, bet yra žinoma, kad labai svarbų vaidmenį šiame procese atlieka genetiniai veiksniai. Pernelyg gausus prakaitavimas gali būti ribotas t.y. tam tikroje odos zonoje (dažniausiai po pažastimis, ant delnų ir pėdų) arba bendro tipo t.y. visame kūne.

Bendro tipo pernelyg gausus prakaitavimas:

• fiziologinis: aklimatizacijos tropiniame klimate metu, valgant kai kuriuos patiekalus bei prieskonius, dėl fizinio krūvio arba nutukimo.
• simptominis: atsiranda dėl skirtingų ligų (pvz. skydliaukės sutrikimų, apsinuodijimo alkoholiu, nugaros smegenų pažeidimo, Parkinsono ligos) ir praeina pagrindinės ligos gydymo metu.

Prakaito išskyrimo matavimo metodai

Minoro testas – jodo ir krakmolo testas. Odos paviršius yra tepamas jodo tinktūra ir apibarstomas krakmolu. Labiau patamsėjusios vietos yra daug labiau prakaituojančios.

Gravimetrinis metodas – prie odos pridėdamas testinis popierius, o prakaito kiekis yra nustatomas analitinių svarstyklių pagalba. Hidrometrinis metodas – prakaito garavimo (g/m2h) tam tikrose vietose nustatymas.

Kolorimetrinis metodas panašus į Minoro testą, yra analizuojami spalvų pokyčiai specialiame popieriuje.

Apsauga nuo prakaitavimo

Nepriklausomai nuo to, ar prakaitavimas yra pernelyg gausus, ar išskiriamo prakaito kiekis yra normalus, drėgmės pojūtis bei nemalonus kvapas nėra komfortabilūs ir dažnai yra labai nepatogūs. Daugiau to ilgalaikis odos kontaktas su prakaitu (pvz. ant pėdų arba po pažastimis) yra kenksmingas. Drėgnas epidermis yra maceruojamas, dėl ko visi dirginantys veiksniai daug lengviau gali prasiskverbti į odos gilumą, o tai sudaro palankias sąlygas grybelinėms ir virusinėms infekcijoms bei alergijoms. Todėl yra taip svarbu kiekvieną dieną rūpintis higiena ir prižiūrėti odą tinkamais antiperspirantais.

Gydytojų nuomone rekomenduojame reguliariai naudoti preparatus, pasižyminčius daugialypiu poveikiu:

1. Mažinančius prakaito išsiskyrimą

Dažniausiai naudojama prakaito išsiskyrimą mažinantį medžiaga – tai aliuminio chlorido forma (kitaip aliuminio druska). Ji sugeba žemesniuose epidermio sluoksniuose laikinai uždaryti prakaito latakus. Aktyvi aliuminio druska reaguoja su prakaito komponentais ir sudaro amorfinį gelį, kuris blokuoja prakaito liaukų angas. Rinkoje yra daug priemonių, kurių užduotimi yra mažinti prakaito išsiskyrimą, bet ne visos iš jų turi atliktus tyrimus, patvirtinančius jų veikimo efektyvumą. Tik produktai, kurių sudėtyje yra atitinkamai aukštos koncentracijos aliuminio druska, gali visai dienai užtikrinti apsauga nuo prakaito.

2. Pasižyminčius antibakteriniu poveikiu

Į antibakterinių preparatų sudėtį turi įeiti dariniai:

• ribojantys odos paviršiuje bakterijų dauginimąsi,
• apsaugantys nuo bakterinio apokrininio prakaito komponentų irimo.

Antibakterinis poveikis neturi tiesioginės įtakos prakaito liaukų darbui, bet netiesiogiai (mažindamas bakterijų dauginimąsi bei bakterinį prakaito irimą) apsaugo nuo nemalonaus kvapo atsiradimo. Antiperspirantų sudėtyje neturi būti alkoholio, kuris nors ir pasižymi antibakterniu poveikiu, bet tuo pačiu metu dirgina ir sausina odą, dėl ko atsiranda paraudimai ir peršėjimas. Rinkoje taip pat yra skirtingų firmų dezodorantai – aerozoliai, losjonai ir pieštukiniai. Jų poveikis yra trumpalaikis. Jie stabdo bakterijų dauginimąsi bei maskuoja prakaito kvapą kvapniųjų medžiagų pagalba. Jie neturi jokio poveikio prakaito liaukų darbui.

Rekomendacijos žmonėms, linkusiems pernelyg gausiai prakaituoti:

• Dėvėti orą praleidžiančius drabužius iš natūralių medžiagų.
• Dažnai skalbti drabužius.
• Dažnai keisti drabužius ir avalyne.
• Vengti kavos, alkoholio ir aštrių prieskonių vartojimo.
• Naudoti preparatus, mažinančius prakaitavimą.

Papildomai dėl pernelyg gausaus prakaitavimo rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu, kuris gali skirti atitinkamą gydymą. 

Paruošta bendradarbiaujant su med. gyd. Anna Ogarczyk

Tyrimai parodė, kad terminis vanduo teigiamai veikia epidermio atsparumą ir stangrumą bei pasižymi išskirtinėmis gydomosiomis savybėmis.