Spuogai – tai vienas iš dažniausių dermatologinių sutrikimų, kuris jau senovėje buvo žinomas ir aprašytas tų laikų medikų. 
Liga pasireiškia plauko folikulo ir su juo susijusių riebalinių liaukų srityje. Odoje atsiranda įvairių bėrimų. Pirmasis ligos simptomas yra komedonai: atvirieji, turintys juodą kamštį, ir uždarieji- baltieji.  

Kai kurių autoritetų nuomone, ši liga paliečia beveik 100% 11- 30 metų amžiaus populiacijos, taigi tam tikru savo gyvenimo laikotarpiu dėl jos yra kentėjęs beveik kiekvienas iš mūsų. 
Spuogai paprastai atsiranda brendimo laikotarpiu. Tačiau ši problema yra aktuali ne vien jaunimui: maždaug 20% naujagimių pasireiškia komedonai, o daliai naujagimių iškyla cistos ir randėjantys spuogai. Spuogai taip pat vargina ir suaugusias moteris. 

Su spuogais susijusios problemos

Spuogai lemia ne tik dermatologinius pakitimus ir išlaidas, susijusias su gydymu bei būtina specialia odos priežiūra. Neretai jie sukelia emocines problemas bei negatyviai veikia gyvenimo kokybę. Tai itin vargina keliolikmečius, išgyvenančius svarbų ir sunkų psichinio brendimo periodą. Ne visuomet emocinė reakcija yra proporcinga ligos sunkumui. Asmenys su santykinai lengva spuogų forma kartais išgyvena dėl savo negalavimo ne mažiau negu tie, kuriems pasireiškia labai stipri šių odos pakitimų forma. Emocinės problemos, kilusios dėl individualios reakcijos į spuogus, svyruoja nuo gėdijimosi iki savęs vertinimo sumažėjimo. Jos gali išlikti dar ilgą laiką net ir pranykus spuogams. 

Spuogai, ypač jų uždegiminė atmaina, labai dažnai palieka ant odos ilgalaikius pėdsakus – randus ir spalvos pakitimus. Tam, kad jų neliktų, reikia anksti pradėti intensyvų gydymą ir rūpintis tinkama odos priežiūra. 

Kaip atsiranda spuogai?

Spuogų patogenezė yra sudėtinga, o jų klinikinę išvaizdą sąlygoja šių veiksnių tarpusavio sąveika:

• netaisyklingas plaukų folikulų žiočių ragėjimas,
• riebalinių liaukų peraugimas ir pernelyg gausi riebalų sekrecija,
• kurią stimuliuoja vyriški lytiniai hormonai – androgenai,intensyvus plaukų folikuluose esančių bakterijų dauginimasis.

Ligos stiprumo forma priklauso nuo riebalų sekrecijos. Ankstyvas spuogų bėrimų atsiradimas gali pranašauti sunkią ligos eigą. Tikriausiai spuogų atsiradimui ir jų stiprumui gali turėti įtakos ir genetinis paveldėjimas. Padidinta riebalų – tai yra riebalinių liaukų produkto, kuriame daug lipidų, sekrecija yra stimuliuojama kraujyje esančių androgenų. Šių hormonų koncentracija dažniausiai padidėja laikotarpiu prieš brendimą, paprastai tai įvyksta anksčiau nei atsiranda kitų su lytiniu brendimu susijusių pakitimų. Padidėjus androgenų koncentracijai jau 7-9 metų amžiaus vaikams gali atsirasti paaugliams būdingų spuogų bėrimų. Riebalinės išskyros, kurios kaupiasi po raginiu kamščiu, užkemšančiu plauko folikulą, tampa idealia terpe bedeguonių bakterijų Propionibacterium acnes dauginimuisi. Jos metabolizuoja riebalus ir gamina laisvąsias riebalines rūgštis bei kitas medžiagas, sukeliančias uždegimines reakcijas. Dėl to atsiranda uždegiminiai bėrimai: skausmingos papulės, pūlinukai ir uždegiminiai mazgai.

Gydymo procesas

Pagrindiniai spuogų gydymo tikslai – tai klinikinių požymių likvidavimas ir randėjimo proceso sustabdymas. Jei nuo pirmųjų bėrimų atsiradimo iki gydymo pradžios praeis 3 metai, gali spėti susiformuoti išvaizdą gadinantys randai. Spuogų gydymo būdas priklauso nuo jų klinikinės formos, sunkumo ir lokalizacijos. Paskirdamas gydymo nurodymus, gydytojas atsižvelgia į odos priežiūros būdą bei veiksnius, lemiančius jos išvaizdos pagerėjimą arba pablogėjimą, dabartinę sveikatos būklę, naudojamus vaistus, ypač kontraceptines priemones, antibiotikus ir gliukokortikosteroidus.

Dieta

Dietos reikšmė spuogams nėra aiški – nėra mokslinių įrodymų, patvirtinančių jos įtaką ligos eigai, nors dalis pacientų pastebi odos pakitimų paūmėjimą suvalgius tokio maisto kaip šokoladas, kakava, marinuoti ar pieno produktai. Tokiu atveju šiuos produktus reikia pašalinti iš raciono.

Priežiūra

Labai svarbų vaidmenį gydant spuogus atlieka kasdienė odos priežiūra tinkamais kosmetiniais preparatais. Esant lengvoms spuogų atmainoms dažnai to pakanka, kad būtų pašalinti odos pakitimai, o sunkesniais atvejais ši odos priežiūra papildo gydymą ir leidžia palaikyti farmakologinių priemonių pagalba pasiektą efektą. Kosmetinių ir odos priežiūros procedūrų tikslas yra grąžinti odai normalų pH, sustabdyti greitą bakterijų dauginimąsi, stabilizuoti neutralią bakterinę florą, pašalinti raginį sluoksnį ir reguliuoti ragėjimo procesą, taip pat normalizuoti ir sumažinti riebalų sekreciją. Reikia vengti kosmetikos priemonių, kuriose yra daug aliejingų medžiagų ir fluidų, taip pat gausaus makiažo. Nereikėtų savarankiškai mechaniškai valyti bėrimų, jų trinti ar draskyti. Kasdienei spuoguotos odos priežiūrai rekomenduojama naudoti preparatus, stabdančius riebiųjų rūgščių irimą. Odos prausimui skiriami specialūs antibakteriniai geliai, dienai ir nakčiai – seborėjinei odai kirti kremai ir emulsijos, o vietiniam naudojimu ant odos pakitimų – taškiniai geliai.Dauguma sergančiųjų spuogais vasaros mėnesiais pastebi pagerėjimą, kuris siejamas su priešuždegiminiu ir valomuoju ultravioletinių spindulių poveikiu. Tačiau reikia atminti, jog saulė gali pakenkti odai. Odos būklė po kiek laiko gali pablogėti būklė: pastorėti epidermis, sustiprėti riebalų sekrecija, taigi ir padaugėti odos pakitimų. Aukšta temperatūra ir drėgmė daliai pacientų šiuo metų laiku gali suketi ligos paūmėjimą.

Taškinė priežiūra

Tarp priežiūros preparatų, skirtų spuoguotai odai, ypatingą vietą užima taškiniai geliai. Jie pasižymi stipriausiu priešuždegiminiu, antibakteriniu ir riebalų sekreciją stabdančiu poveikiu. Jų formulės yra koncentruotos – jose yra labai koncentruotų veikliųjų medžiagų. Taškiniai geliai tepami vietiškai ant odos bėrimų, siekiant juos greitai ir sėkmingai likviduoti. Lygiagrečiai reikia taikyti kompleksinę odos priežiūrą.

Gydymas

Sėkmingas spuogų gydymas yra paremtas žiniomis apie patogeninius veiksnius bei klinikinius simptomus. Jo svarbiausi tikslai yra šie:

• Sumažinti riebalinių liaukų išskiriamą riebalų kiekį;
• Sustabdyti ir normalizuoti plaukų folikulų ir jų žiočių ragėjimo sutrikimus;
• Likviduoti esančius mikrokomedonus ir komedonus bei užkirsti kelią naujų komedonų formavimuisi;
• Sumažinti Propionibacterium acnes bakterijų bei uždegiminių bėrimų skaičių;
• Sustabdyti uždegiminį procesą.

Vietinis gydymas yra veiksmingas, esant lengvai ligos eigai, tačiau turint sunkios formos spuogų, būtina papildomai gerti vaistus. 

Taikant terapiją, reikia kaitalioti vaistus ir juos parinkti pagal bėrimų išsidėstymą bei formą. 

a) Komedonų gydymas
Komedonų gydymui geriausiai tinka keratolitinės (valančios) priemonės bei retinoidų turintys preparatai, kurie normalizuoja netaisyklingą plaukų folikulų ragėjimą. Po kelių gydymo dienų paprastai pasireiškia odos sausumas bei nedidelis epidermio lupimasis. Dėl to gali atrodyti, jog paūmėjo klinikiniai spuogų simptomai. 
Šalinant komedonus yra naudingi vaistai ir kosmetinės priemonės, turinčios 0,5%, 1%, 2%, 5% koncentracijos salicilo rūgšties (vienos iš b-hidrorūgščių). Švelniu komedonus gydančiu poveikiu pasižymi 2-10% koncentracijos sieros preparatai, o taip pat a-hidrorūgštys, kurių mažesnė koncentracija (iki 15%) yra naudojimui namuose skirtuose preparatuose, o gydytojų kabinetuose naudojamuose preparatuose yra didesnė jos koncentracija (25-70%). 

b) Uždegiminių bėrimų gydymas
Uždegiminiai bėrimai paprastai išnyksta, gydomi antibiotikais. Jų gydymui gali būti naudojamos priešuždegiminiu poveikiu pasižyminčios priemonės. Jeigu uždegiminiai spuogai yra lengvos formos, geriausia juos gydyti vietinio poveikio antibakterinėmis priemonėmis, tokiomis kaip benzoilperoksidas. Jis sumažina Propionibacterium acnes bakterijų skaičių, tačiau neleidžia joms įgyti atsparumo, tai yra mikroorganizmo gebėjimo išgyventi, veikiant vaistui. Tokiu būdu yra sustabdomas bakterijų augimas ir dauginimasis. Šalutinis šio junginio terapijos poveikis – tai sudirgusi oda ir epidermio lupimasis. 
Uždegiminių pakitimų, papulių ir pūlinukų gydymui plačiai taikomi antibiotikai. Priešuždegiminėmis savybėmis pasižymi preparatai, kurių sudėtyje yra sieros. Vietiškai gydant spuogus, priešuždegiminiu poveikiu taip pat pasižymi ir ultravioletiniai spinduliai. 
Geriamieji antibiotikai pasižymi ir priešuždegiminiu, ir antibakteriniu poveikiu. Ši terapijos rūšis duoda teigiamus rezultatus tik praėjus 2–4 savaitėms nuo gydymo pradžios. Tuo tarpu tam, kad būtų galima patvirtinti, jog gydymas nėra veiksmingas, jį reikia taikyti mažiausiai 2-4 mėnesius. Gydymas trunka nuo 4 iki 6 mėnesių, o vaisto dozė yra mažinama, priklausomai nuo pasiekiamo klinikinio pagerėjimo, kol nustatoma veiksmingiausia dozė, leidžianti išvengti ligos atkritimo. Ilgalaikis antibakterinės terapijos tikslas yra spuogų bėrimų apribojimas ir kelio randų atsiradimui užkirtimas. Priešingai negu nuogąstauja pacientai ir jų šeimos, spuogų gydymui taikomas ilgas antibiotikų naudojimas yra saugus. 

c) Sisteminis gydymas
Bendram naudojimui yra skirti riebalų sekreciją mažinantys vaistai – visų pirma hormoniniai preparatai ir retinoidai. Hormoninis gydymas yra taikomas dėl to, kad androgenai reguliuoja riebalinių liaukų riebalų sekreciją aktyvumą ir padidina riebalų gamybą. Gydytojas gali skirti šį gydymą, atlikęs endokrinologinius tyrimus. 
Gydant sunkiausias spuogų formas jau keliolika metų veiksmingiausias vaistas yra izoteritoinas, kuris normalizuoja epidermio ląstelių diferenciaciją ties plauko folikulo žiotimis, sumažina riebalų gamybą ir plauko folikule esančias Propionibacterium acnes bakterijas, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu ir moduliuoja imuninę sistemą. Pasaulinių ekspertų rekomendacijos patvirtina, jog gydant flegmoninius spuogus pagrindinis gydymas yra paremtas geriamu izotretinoinu. 
Reikia atminti, kad terapija turi būti skiriama patyrusių dermatologų, žinančių gydymo principus ir su juo susijusius šalutinius poveikius.

Hab. med. dr. Mariola Pawlaczyk
Dermatologijos ir venerologijos specialistė

Tyrimai parodė, kad terminis vanduo teigiamai veikia epidermio atsparumą ir stangrumą bei pasižymi išskirtinėmis gydomosiomis savybėmis.